Rašytojų namai interjero istorijos puslapiai

Būstui ėmė paskolą

J.Mačiulis-Maironis (1962–1932 m.) paskutinius 22 gyvenimo metus gyveno netoli Kunigų seminarijos pirktame XVI a. statybos dviejų aukštų name su mansarda. Brangiam pirkiniui savų pinigų neužteko, teko imti paskolą. Prie pirkinio prisidėjo ir Maironio sesuo Marcelė, ji iki 1958 m. gyveno name, rūpinosi buitimi. Suprasdama pastato svarbą moteris išsaugojo jo aprašymus, brėžinius, nuotraukas. Jie padėjo atkurti autentišką interjerą.

Namas kadaise priklausė turtingam miestiečiui, vėliau čia buvo ligoninė, kareivinės, o rūsiuose – kalėjimas. Maironis savo reikmėms susiremontavo 8 kambarių butą antrame aukšte ir į jį įsikėlė 1910-aisiais.

Pirmą namo aukštą kunigas bei poetas skyrė įvairioms švietimo įstaigoms: jame buvo ir valgykla, ir biblioteka, ir leidykla. Dalis antro aukšto patalpų – butai, juos namo savininkas nuomojo gyventojams. Dabar čia įrengtos ekspozicijų salės.

Pakluso tuometei madai

Memorialiniame bute atkurta autentiška gyvenamoji aplinka, daugelis detalių ir baldų – tie patys. Kai kurie minkštasuoliai išlikę itin geros kokybės, restauratoriams nė nereikėjo aptraukti jų nauju gobelenu. Tik virtuvė neeksponuojama, ją numatoma įrengti vėliau, su mansarda.

Kai kuriuos baldus, manoma, Maironis parsivežė iš Sankt Peterburgo, kitus pirko Lietuvoje, tačiau butas neperkrautas, jame tik būtiniausi daiktai. „Akivaizdu, kad Maironis mėgo gražius daiktus“, – komentavo Maironio lietuvių literatūros muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Eglė Rankauskienė.

Poeto namuose ryški art deco stilistikos įtaka: puošnūs baldai iš brangios medienos, interjerą puošia skulptūros, grožis pranoksta praktiškumą. Ant kambarių durų ir langų užkabintos sunkios užuolaidos, kurių galai išdabinti karoliukais arba siūlų varpeliais. Daugelio patalpų sienos, grindys, koklinės krosnys – ornamentuotos. Siuvinėtos staltiesės, tinklinės užuolaidos, austos lovatiesės – Maironio seserų rankų darbas.

Turėjo tris svetaines

Pravėrus buto duris užgroja „Lietuva brangi“ – šią melodiją išgauna virš durų pakabintos kanklės. Prieškambaryje pasitinka Jano Mateikos paveikslo „Žalgirio mūšis“ kopija, ją nutapyti Maironis paprašė dailininko Igno Ignatavičiaus.

Visą butą galima apeiti ratu – kambariai pereinami. Po prieškambario yra svečiams priimti skirta ir darbo svetainė – čia Maironis prie specialaus stalo stovėdamas rašydavo eilėraščius, prie rašomojo stalo egzaminavo studentus. Čia pat glaudėsi ir atlenkiamas kortų stalelis. Šiame kambaryje ypač daug dovanotų ir pirktų paveikslų. Trijų darbų autorius – Kazys Šimonis. Šį kambarį iš kitų išskiria sienos, puoštos XX a. pradžioje madingais ornamentais.

Toliau – puošni svetainė, paauksuota gipsinė sienų apdaila grąžina į rokoko stilių. Čia Maironis rengdavo literatūrines popietes. Ši svetainė buvo vadinama viena gražiausių Kaune. Kambario stilių papildo baldai, erdvei praplėsti ant sienos pakabintas neobarokinis veidrodis.

Toliausiai esančioje didžiojoje svetainėje buvo švenčiamos didžiosios metų šventės. Šio erdvaus kambario sienas ir lubas dekoravo dailininkas Tadas Daugirdas. Lubas su kosminiais motyvais sugalvojo pats dailininkas, o lietuvių liaudies raštais margintų sienų pageidavo Maironis. Kai kas šį derinį vadina eklektika.

Nežinoma, kas Maironiui padėjo sukurti tokį buto interjerą, tačiau neabejojama, jog jo indėlis nemažas, juolab kad iš užsienio parsiveždavo įvairių interjero detalių, statulėlių.