Rašytojų namai interjero istorijos puslapiai

Mėgo praktiškus daiktus

1940-aisiais V.Krėvė iš Kauno atvyko dėstyti į Vilnių ir apsigyveno XX a. ketvirtajame dešimtmetyje architekto Mozės Cholemo statytame name, Tauro kalno papėdėje. Šiuo metu čia veikia lietuvių literatūros klasikų Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir Vinco Mykolaičio-Putino memorialiniai muziejai.

Vinco Krėvės-Mickevičiaus muziejaus projekto koncepciją sukūrė architektai Rūta ir Rimas Grigai, atsižvelgdami į rašytojo dukters Onos Aldonos Krėvaitės-Mošinskienės atsiųstus buvusio tėvų buto aprašus.

Trijų kambarių buto interjeras išduoda, kad rašytojas nebuvo reiklus gyvenamajai aplinkai, o pirmenybę teikė patogiems, praktiškiems daiktams ir baldams. Antai darbo kabinete, kuriame išlikę daugiausia autentikos, į akis krinta įmantrus senovinis ąžuolinis rašomasis stalas su slankiąja ąžuoline uždanga. Ją nuleidus užsirakindavo visi stalo stalčiai.

Muziejaus darbuotojos Rimos Versiackaitės teigimu, tai liudija tam tikrą kūrėjo poreikį apsaugoti asmeninę erdvę nuo kitų smalsumo. Juk V.Krėvės namuose lankydavosi ne tik kolegos ir bičiuliai, bet ir studentai.

Ant greta esančio autentiško stalelio stovi rašomoji mašinėlė „Corona“, pabuvusi su V.Krėve net už Atlanto, taip pat senovinė stalinė lempa ir telefonas, kurį kitados mažai kas turėjo. Darbo kabinete galima pamatyti apvalų šachmatų stalelį su autentiškais krėslais.

Čia pat ir gausi rašytojo biblioteka, o priešais – kanapa, kurią dengia persiškas kilimas, atsivežtas iš Azerbaidžano sostinės Baku. Ten V.Krėvė praleido vienuolika jaunystės metų.

Svečių kambaryje puikuojasi grakštūs autentiški ąžuoliniai baldai, ant sienos kabo lietuvių dailininko Justino Vienožinskio tapytas V.Krėvės portretas. Čia pat galima pamatyti ir rašytojo kišeninį laikrodį „Juvenia“ su peiliuku, taip pat tų laikų elektrinį virdulį.

V.Krėvės miegamajame (dėl neišlikusių baldų) įrengta nedidukė seminarams ir konferencijoms skirta salė, joje nuolat veikia ekspozicija.

Supo įžymūs kaimynai

Namas, kuriame gyveno V.Krėvė, buvo perduotas Vilniaus universiteto profesūrai ir žinomiems kultūros veikėjams, todėl jame gyveno ir daugiau šviesuolių. Vienas jų – V.Mykolaitis-Putinas (1893–1967 m.).

Romano „Altorių šešėlyje“ autorius gyveno antrame aukšte, virš V.Krėvės buto. Priešingai nei V.Krėvės namuose, V.Mykolaičio-Putino bute išlikę daugiau autentikos: baldų, daiktų, paveikslų, aksesuarų, lovatiesių, pagalvėlių ir įvairios medžiagos, susijusios su jo kūrybine veikla, gyvenimu. Čia saugoma ir didžioji rašytojo bibliotekos dalis – 2877 vienetai.

Keturių kambarių butas, kuriame rašytojas gyveno 20 metų nuo 1947-ųjų, buvo įrengtas pagal to meto madas. Tačiau pats V.Mykolaitis-Putinas nekėlė didelių reikalavimų interjerui – tuo rūpinosi žmona.

Stilingi šimtmečio pradžios svetainės baldai, anuomet madingi šviestuvai, lempos, žvakidės, secesijos stiliaus pianinas, knygos, paveikslai išduoda apie intelektualią rašytojo namų atmosferą. Beje, čia stovi ir valgomojo komplektas bei indauja, kuriuos V.Mykolaitis-Putinas pirko iš V.Krėvės sesers.

V.Mykolaičiui-Putinui rašyti patiko ramioje aplinkoje, todėl darbo kambaryje, atsisėdęs prie rašomojo stalo, kūrėjas užverdavo į širmą panašias duris. Už jų likdavo svetainėje verdantis gyvenimas ar laiką leidžiantys namiškiai.

Rašytojas sėdėdamas darbo vietoje gėrėdavosi pro langą atsiveriančia Tauro kalno panorama. Jis mėgo būti arčiau gamtos, todėl užuolaidos būdavo nuolat atitrauktos. Kaip pasakojo Vinco Mykolaičio-Putino memorialinio buto-muziejaus darbuotoja Ula Zaleskytė, rašytojo garbei atkuriant svetainės interjerą čia užuolaidos nebuvo pakabintos.

Šiltuoju metų laiku V.Mykolaitis-Putinas miestu gėrėdavosi iš balkono – viename jų atsiveria Tauro kalno panorama su Profsąjungų rūmais.

Beje, dėl išskirtinio autentiško interjero, baldų ir daiktų, atspindinčių to meto madą, ir gero planavimo V.Mykolaičio-Putino butas sulaukia ir kino kūrėjų dėmesio. Jame buvo filmuojamos dvi juostos. Pernai rugsėjį nufilmuotos dvi režisieriaus Knuto Erico Jenseno filmo „Ledinis bučinys“ scenos. Tai bendras „Baltic Film Group“ ir Norvegijos kino studijos projektas.

www.klaipeda.daily.lt
Lina Bieliauskaitė
Lina Bušinskaitė
Vereta Rupeikaitė