Paveldą išsaugos kopijos

Rumšiškėse statoma sunykusios medinės bažnyčios kopija

Medinė lietuvių architektūra – viena unikaliausių šalies paveldo vertybių. Senolių statyti medinukai baigia sunykti, jų neįmanoma užkonservuoti. Užsienio šalys medinės architektūros tradicijas tęsia statydamos senųjų pastatų kopijas. Šiuo pavyzdžiu pasekė ir lietuviai. Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse pirmą kartą kyla sunykusios XIX a. bažnyčios kopija. Po ilgų paieškų pavyko rasti senas dailidžių tradicijas puoselėjančią Zumarų šeimą iš Vilkijos, kurios vyrai vis dar moka ręsti namus pagal ano meto tradicijas.

Aštuonkampė forma

Lietuvos liaudies buities muziejus lig šiol eksponuoti perkeldavo originalius senus statinius – išardydavo ir vėl sustatydavo. Mintis į muziejaus miestelį perkelti medinę bažnyčią ruseno seniai.

Muziejaus architektė Rasa Bertašiūtė pasakojo, kad taip ir nepavyko rasti perkelti tinkamos bažnyčios. Lietuva garsėjo medinėmis šventovėmis, tačiau per karus ir sovietmečiu dauguma jų sudegė arba neprižiūrimos sunyko.

Rumšiškėse dirbantys muziejininkai buvo nusitaikę į Kelmės rajone esančią Verpenos Šv. Onos bažnyčią, kuri sovietmečiu buvo nenaudojama. Atkūrus nepriklausomybę, vietos

bendruomenė nusprendė šios šventovės muziejui neatiduoti. Po ilgų diskusijų nuspręsta Liaudies buities muziejuje statyti naują statinį – senos bažnyčios kopiją.

Marijampolės savivaldybėje Sasnavoje stovėjusi Šv. Mergelės Marijos gimimo bažnyčia pasirinkta dėl neįprastos formos – ji aštuonkampė. Tokių bažnyčių Lietuvoje neišliko, tačiau XVIII a. jų būta nemažai, ir ne tik mūsų šalyje. R.Bertašiūtė spėja, kad tai buvo to laiko Europos architektūros, galbūt baroko įtaka.

Vertinamas santūrus grožis

1817 m. statytos Sasnavos bažnyčios kopija statoma pagal prieškariu darytus brėžinius. Sasnavoje tuo metu pradėta statyti mūrinė neogotikinė bažnyčia, o senosios medinės bažnyčios po kelių dešimčių metų neliko.

Šiemet pavasarį pradėta statyti kampuoto ovalo formos šventovė bus 25 m ilgio, 16 m pločio, 10 m aukščio. Sienos renčiamos iš rąstų, kurie vėliau bus apkalti dailylentėmis. Pamatai sumūryti iš akmenų, stogas bus medinis.

„Bažnyčios architektūra nepriblokš. Apskritai lietuviams būdingas santūrumas. Bažnyčios išorė puošiama saikingai, gražinamas vidus, daugiausia dėmesio skiriama altoriui. Tai parodo, kad lietuviui labiau reikia vidinio, o ne išorinio grožio“, – komentavo muziejaus architektė.

Kaip ir kiekviename bažnytkaimyje, bažnyčia bus dirbtinai suformuoto muziejaus miestelio ašis. Pirmiau už bažnyčią kyla medinė varpinė, tačiau ji nukopijuota ne nuo Sasnavoje esančios. Šventorių juosianti tvora yra žemaitiškų tradicijų – joje padarytose nišose bus įrengtos stacijos, drožtos iš medžio arba keramikinės.