Paveldą išsaugos kopijos

Kirvio kirčiai apsaugo

Varpinę ir tvorą stato patyrę restauratoriai, tačiau statyti pačią bažnyčią patikėta meistrams iš Vilkijos. Brigadai vadovauja jokių statybos mokslų nebaigęs medžio meistras Jonas Zumaras, amato išmokęs iš vyresnių tėvo brolių. Dabar jam talkina du sūnūs – 22 metų Paulius ir 24 metų Andrius.

„Rinkomės iš daugybės firmų, tačiau visos atsisakė statyti bažnyčią“, – pasakojo R.Bertašiūtė.

Su patentu dirbantis J.Zumaras įpratęs statyti namus, pirteles, tačiau bažnyčios ėmėsi pirmą kartą. „Darbas sudėtingas. Daug kampų, nemažai langų“, – prisipažino nekalbus dailidė. Beje, jis su brigada šiuo metu ir gyvena viename muziejaus pastatų greta statomos bažnyčios, namo grįžta tik savaitgaliais.

Jonas su komanda neišsiverčia be senovinių įrankių. Rankų darbas – ne vien idėja, tai ir kokybės garantas. Antai rąstus apdirbant kirviais užsidaro medienos kapiliarai, ji tampa atsparesnė atmosferos poveikiui. Mediena neapdorojama jokiomis cheminėmis medžiagomis.

Bažnyčią statantys vyrai kiekvieną rąstą kirviais ištašo, kad šie sandariau ir gražiau vienas su kitu sueitų. Kiekviename bažnyčios kampe daromi sudėtingi vadinamieji kregždės uodegos mazgai.

Miestelis bus gyvas

Muziejaus architektė apgailestavo, kad bažnyčios statytojams tenka naudoti ir šiuolaikinius benzininius, elektrinius įrankius. Meistrai prisipažįsta, kad darbas senaisiais įrankiais daug mielesnis, tikslesnis. Tačiau nustatytas griežtas finansavimo terminas reikalauja statyti greitai.

Vertingų žinių ir patirties iš bažnyčios statytojų niekas neperima. „Dailidės tik dirba, kitų nemoko. Šalyje restauravimo sistema kol kas nepritaikyta švietimui. Visiems nusispjauti, per kiek laiko ir ar kokybiškai bus atkurtas vienas ar kitas kūrinys“, – teigė R.Bertašiūtė.

Į naująją bažnyčią Rumšiškių muziejuje bus perkelta dalis senosios Sasnavos bažnyčios interjero detalių: mediniai altoriai, sakykla. Visa tai šiuo metu saugoma kitose šventovėse. Naujoji bažnyčia bus ne tik eksponatas, ji veiks.

Bažnyčios atstatymo darbai finansuojami iš Lietuvos tūkstantmečio programos, ji turėtų būti užbaigta 2009-aisiais. Tačiau rąstai dvejus metus sėda, todėl bažnyčios nebus galima iš karto apkalti dailylentėmis, interjero apdaila taip pat turės palaukti.

Gavus finansavimą iš Lietuvos tūkstantmečio programos, Rumšiškėse yra iškilę jau trys nauji pastatai. Viename jų veiks nedidelė kepykla – tai taip pat seno pastato kopija. Kitas statinys – buvusi muzikantų buveinė, atkeliavusi iš dvaro Plungėje. Dar vienas senas namas yra iš Girkalnio. Muziejaus miestelyje jis atliks viršaičio namų funkciją, čia bus įkurti svečių namai.

Pastatai statyti ir tam, kad muziejus galėtų veikti ir žiemą, kad žmonės turėtų kur sušilti, užkąsti. Tačiau visa tai pateikiama autentiškai. Iki šiol muziejus veikia tam tikru sezonu, dažniausiai lankomas tik vasarą.

Senolių žinios užmirštamos

R.Bertašiūtės teigimu, į kopijuojamus pastatus Lietuvoje žiūrima pro pirštus, esą tai netinkamas restauravimo būdas. Vis dėlto pasaulyje pakito požiūris į paveldosaugą, ypač medinių vertybių. Daug medinio paveldo turinčios šalys, pavyzdžiui, Švedija, Norvegija, Japonija, drąsiai kopijuoja, nes tokio paveldo esmė yra gyvoji tradicija – amatininkystė ir meistrystė.

„Jei valstybei pavyksta išsaugoti tradicinius amatus, tai garantuoja medinės architektūros tradicijų tąsą. Medis – neilgaamžis. Lietuvoje, gana drėgno klimato sąlygomis, mediniai pastatai gali stovėti ne ilgiau kaip 300–400 metų, galiausiai jie vis tiek suyra“, – komentavo architektė.

R.Bertašiūtė pasakojo, kad Japonijoje yra medinė šventykla, kuri kas 30 metų nuo pamatų perstatoma naujai. Tai daroma ne dėl to, kad pastatas tampa prastos būklės. Tai tarsi ritualas, kartu išsaugomos šventovių statybos tradicijos. Japonijoje amatininkai, meistrai laikomi autoritetais.

Tradicija atnaujinti medinę architektūrą taip pat gyva Švedijoje, Norvegijoje. Pastarojoje šalyje per metus atnaujinama apie 500 medinių objektų, valstybė tam skiria didelę paramą. Švedijoje per karą sudegė 16 bažnyčių, iš jų 14 buvo atstatytos.

Liaudies buities muziejaus architektės įsitikinimu, medinių bažnyčių galėtų būti prikelta ir daugiau, nes tai yra vieni vertingiausių Lietuvos paminklų.

Atsiliepimai (0)

Klaipėda neredaguoja komentarų ir už juos neatsako.

Klaipėda pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pasirašyti kito asmens vardu, nesusiję su tema, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams ar kitaip pažeidžia įstatymus. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus.
Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinancius teiginius, smurto kurstymą, raginimus nuversti teisėtą Lietuvos valdžią bei kitokius neteisėtus veiksmus.

www.klaipeda.daily.lt
Vereta Rupeikaitė