Lietuviška produkcija kaimynams per brangi

Su artimiausiomis šalimis, kurios yra devalvavusios valiutas, dirbančios Lietuvos įmonės patiria didžiulių nuostolių. Net ir tos bendrovės, kurių vadovai su užsienio partneriais yra sudarę sutartis atsiskaityti eurais, nedžiūgauja. Kadaise tvirtas eksporto pozicijas užėmę verslininkai abejoja, ar pavyks konkuruoti su gerokai pigesne produkcija.

Kaimynai užspaudė į kampą

Bendrovės "Pieno žvaigždės" vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas perspėjo, kad lenkai ir baltarusiai aktyviai braunasi į tas rinkas, kuriose jau sėkmingai konkuravo lietuviški gaminiai.

"Ten jie šiandien eina su gerokai pigesne produkcija, todėl dabar, kai visų šalių gyventojams kaina tapo lemiama renkantis prekę, lietuviški produktai pasmerkti gulėti lentynose", – nuogąstavo L.Sasnauskas.

Apskritai Europoje žaliavinio pieno yra daugiau, nei pajėgiama suvartoti, todėl šiandien konkurencingiausi yra tie ūkiai, kurie gali pasiūlyti mažiausią kainą. Nuvertėjus zlotui lenkai perteklinį pieną į įvairias valstybes veža kur kas pigiau nei lietuviai.

"Perdirbimo pramonė ir ūkininkai užaugo, nes sėkmingai eksportavo produkciją", – L.Sasnauskas įsitikinęs, kad būtent eksportas lėmė spartų pieno pramonės augimą.

Būdama viena didžiausių lietuvių kapitalo eksportuotojų Rusijoje bendrovė "Pieno žvaigždės" vis labiau abejoja, ar pavyks išsaugoti pozicijas šios šalies rinkoje.

"Rusija – pulsuojanti rinka, todėl ieškome naujų rinkų. Dairomės visur, kur mūsų produkcija galėtų būti paklausi", – apie didžiausią galvosūkį pasakojo L.Sasnauskas.

Mėsininkai praranda rinką

"Ačiū Dievui, su Rusija esame sudarę sutartis atsiskaityti eurais", – išgirdęs klausimą apie Rusiją atsikvėpė mėsos perdirbimo bendrovės "Agrovet" direktorius Augenijus Gudžiūnas.

Tiesa, Rusijos rinka mūsų mėsos perdirbėjams nekelia tiek galvos skausmo kiek Lenkija, iš kurios į mūsų turgus jau plūsta trečdaliu pigesni mėsos produktai. A.Gudžiūnas su kolegomis perdirbėjais yra apskaičiavęs, kad per metus šalies turguose parduodama lenkiškų mėsos gaminių už 320 mln. litų. Prognozuojama, kad šiemet pigios lenkiškos produkcijos pardavimas turguose išaugs iki 700 mln. litų. Skaičiuojama, kad vietos ūkininkai negaus apie 500 mln. litų pajamų ir maždaug 50 mln. litų išmokų už žemę ir pasėlius. Tiek mėsos būtų galima gauti užauginus apie 220 tūkst. gyvulių, juos augintų, mėsą perdirbtų 8 tūkst. ūkių. Tie ūkininkai, netekę pajamų, į biudžetą nesumokės 160 mln. litų.

"Štai kiek prarandame įsileisdami pigią lenkišką produkciją į savo valstybę", – skaičiavo A.Gudžiūnas. Kainų skirtumą valiutų svyravimai lemia tik iš dalies, nemenka dalis kainų skirtumo susidaro dėl skirtingų pridėtinės vertės mokesčių (PVM). Pavyzdžiui, Lenkijoje šviežiai mėsai taikomas lengvatinis 3 proc. PVM, o Lietuvoje – 19 proc.

"Jokiu darbo našumu ar stulbinamais vadybos gebėjimais mes nepagaminsime pigiau nei lenkai, o jie pasižymi verslumu. Jei yra niša, ją būtinai užims lenkas", – apie žiaurias konkurencines sąlygas kalbėjo A.Gudžiūnas.