Medienos krizė

„Pajūrio medienos“ bankrotas patvirtino ankstesnes prognozes dėl gresiančio medienos perdirbimo įmonių žlugimo. Norėdami apsaugoti savo verslą, perdirbėjai "šturmuos" Vyriausybę ir Seimą, kad medienos žaliava pirmiausia būtų aprūpinta Lietuvos pramonė, o ne medieną į užsienį parduodantys tarpininkai.

Viena didžiausių medienos perdirbimo įmonių Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“ veiklą nutraukia ir užsidaro nuo lapkričio.
„Mes nebegalime dirbti, kai Lietuvoje yra toks medienos žaliavos stygius – jau kuris laikas išnaudojome tik trečdalį savo pajėgumų. Dėl to padidėjo produkcijos savikaina, mes tapome nekonkurencingi. Pasaulinėje rinkoje kritus pjautinės medienos pardavimo kainoms, sunku konkuruoti su tokiomis šalimis kaip Švedija, Vokietija ir Kanada, kurios, kaip ir mes, produkciją parduoda Didžiojoje Britanijoje“, – aiškina Irena Vitkevičienė, laikinai einanti direktorės pareigas UAB „Pajūrio mediena“.
Pasak jos, anksčiau beveik pusę medienos bendrovė pirko iš Rusijos. Tačiau šiemet, gerokai išaugus eksporto muitams, įsivežti žaliavą tapo per brangu, tad įmonė beveik visą medieną pirko Lietuvoje.
„Jei padėtis Lietuvoje nesikeis, mūsų likimas gali ištikti ne vieną modernią įmonę. Mediena masiškai išvežama į Latviją ir Skandinaviją, o ir kainos Lietuvoje yra pernelyg sukeltos – Švedijoje ir Vokietijoje kubinis metras rąstų kainuoja 207 Lt, pas mus – 260 Lt. Estijos vyriausybė, norėdama apsaugoti savo pramonę, įvedė medienos kvotas“, – dėsto p. Vitkevičienė.
Įmonė įrengimus parduos Rusijoje ir užsiims tik šiemet pradėta karkasinių namų gamyba. Čia liks apie 30 žmonių, atleidžiama beveik 200 darbuotojų. Iš apskrities gamybai nuomoto 15 ha žemės sklypo atsisakyti įmonė nežada ir tikisi, jog pavyks pakeisti jos paskirtį bei vystyti su nekilnojamuoju turtu susijusius projektus.

Ne tos priežastys
Aidas Pivoriūnas, Aplinkos ministro patarėjas, mano, jog vertinimas, kad „Pajūrio mediena“ užsidaro ir keičia veiklos pobūdį dėl žaliavos trūkumo arba dėl to, kad vietos perdirbėjai jos neįperka, nėra teisingas.
„Pajūrio mediena“ buvo viena iš tų kelių stambių lentpjūvių Lietuvoje, kurios didžiąją dalį jai reikalingos apvaliosios medienos įsiveždavo iš Rusijos ir Baltarusijos. Kitos didesnės įmonės ir toliau sėkmingai veikia ir nekelia jokių klausimų. Įmonės sprendimas pertvarkyti gamybą jau buvo žinomas“, – teigia p. Pivoriūnas.
Kęstutis Murauskas, Ūkio ministerijos pramonės ir verslo departamento direktorius, taip pat nelinkęs manyti, kad įmonė žlugo dėl žaliavos stygiaus ar aukštų kainų.
„Sunku patikėti, kad įmonė nutraukė veiklą dėl šių priežasčių, juk jie turėjo pažangiausias technologijas. Smulkios įmonėlės išsilaiko, dirba ir nesiskundžia. Juk čia yra verslas ir kainas reguliuoja rinka. Vargu ar valstybė galėtų įvesti kvotas ar kitų apribojimų“, – teigia p. Murauskas.

„Blokuoti“ perpardavinėtojus
„Tai, kad bankrutavo milijonus į modernizavimą investavusi „Pajūrio mediena“, yra skandalinga, o kiek dar dėl žaliavos trūkumo ir dvigubai pakilusių kainų užsidaro smulkiųjų įmonėlių. Šalies medienos pramonė gali sustoti vien dėl to, kad valstybinis miškų sektorius užsiiminėja ne pridėtinės vertės didinimu kartu su pramone, o dirba kaip spekuliantų būrelis“, – esama padėtimi piktinasi Sigitas Paulauskas, asociacijos „Lietuvos mediena“ prezidentas.
Jo teigimu, medienos perdirbėjai konkurso būdu įsigyja apie 20% žaliavos, likusią dalį nusiperka tarpininkai, pasiūlę šiek tiek aukštesnę kainą. Manoma, jog, norint apsaugoti šalies pramonę, būtina diferencijuoti medienos pirkėjus.
Mūsų „Vakarų medienos grupė“ į savo įmonių plėtrą investavo 0,5 mlrd. Lt, o pirkdami žaliavą, turime stovėti toje pačioje eilėje su perpardavinėtoju, teturinčiu tik mobilųjį telefoną. Tačiau jis pasiūlo didesnę kainą ir po to dar brangiau veža arba mums, arba per Klaipėdos uostą, arba – į Skandinaviją. Kodėl taip yra? Matyt, yra koks nors interesas“, – sako p. Paulauskas.
Dėl esamos padėties kreipęsi į Aplinkos ministeriją, tačiau nesulaukę jokio atsako, medienos perdirbėjai siūlymus teiks Seimui bei Vyriausybei. Bus siūloma keisti medienos įsigijimo konkurso sąlygas. Norima, kad pagrindinis rodiklis būtų ne tik kaina, bet būtų atsižvelgiama ir į įmonių investicijų dydį, darbuotojų skaičių bei kitus kriterijus.
„Sieksime, kad Lietuvos gamintojai maksimaliai būtų aprūpinti žaliava iš valstybinio sektoriaus. Aplinkos ministerija į mūsų prašymus nereaguoja turbūt norėdama, kad konkursai, kurie rengiami lapkritį–gruodį, vyktų pagal tas pačias taisykles“, – sako p. Paulauskas.

Stabilizuojasi
Ponas Pivoriūnas sutinka, kad medienos kainos šiemet gerokai išaugo, bet augimo tempai jau sustojo, o kai kurios medienos – popiermedžių, beržo rąstų – pradėjo kristi.
„Padėtis keičiasi. Skandinavijos miškų ir medienos pramonės koncernai, kurie yra didieji kainų diktuotojai, veikiausiai jau yra apsirūpinę mediena ir panašu, kad kainos gali ir toliau mažėti“, – prognozuoja AM atstovas.
Perdirbėjų piktinimąsi tarpininkais p. Pivoriūnas atremia, kad dalis tų pačių medienos perdirbėjų Lietuvoje yra įkūrę medienos prekybos įmones.
„Kodėl jie tada perka ne tiesiogiai patys, o per savo antrines įmones? Veikiausiai nenori, kad nesureguliavus finansinių dalykų nebūtų suteršta pagrindinės įmonės reputacija“, – mano p. Pivoriūnas.
Jis teigia, jog apie perdirbėjų minimas Estijoje įvestas kvotas neteko girdėti.

Šaltinis: "Verslo žinios"