Nebrangi statyba prieinama visiems

Kas susiduria su statybos darbais, žino, kad statybinės medžiagos nėra pigios. O kur dar transportavimo, krovimo išlaidos? Susidaro nemažos sumelės.

Dauguma žmonių nesimaudo piniguose, o būsto šeimai trokšta. Ir priimtiniausia čia gali būti ekologiška statyba iš vietinių medžiagų su organiniais užpildais ir moliu pagal naujas šiuolaikines statybos technologijas.

Konkursui “Mano namas - energijos taupymas ir aplinkos apsauga” pateikiau pasiūlymą, kurį ekspertai įvertino teigiamai. Riebų molį sumaišius su medžio pjuvenomis ir drožlėmis ar spaliais, gaunami pakankamo stiprumo statybiniai mišiniai. Jie, tinkamai sumaišyti su užpildais, džiūdami netrūkinėja ir yra gana “šilti”. Ikikarinėse statybose naudodavo vidutinio riebumo arba liesą molį, kuris savyje turi daugiau smėlio, iš jo pastatytos sienos yra “šaltos”. Riebus molis pagal tuometines technologijas netiko, kadangi sienos džiūdamos trūkinėdavo.

Dabar mokame pastatyti 42 cm storio sienas, kurių šiluminė varža R=3,5 ir daugiau. Tokioje sienoje panaudojame 70-80 proc. organinį užpildą ir 20-30 proc. rišamųjų medžiagų.

Molis turi stiprių antiseptinių savybių, sukaupia savyje saulės, oro ir vandens magnetizmą. Yra biologiškai priimtinas žmogui, todėl didelė dalis planetos gyventojų tūkstančius metų gyvena moliniuose pastatuose. Molinės sienos neskleidžia kancerogeninių toksiškų elementų, biologiškai atsparios, nerezonuoja elektromagnetinių laukų. Dėl absorbcinių ir dispersinių molio savybių patalpose būna žmogui palankiausias mikroklimatas. Sienos nedegios. Monolitinėse molbetonio sienose nėra siūlių, pro kurias prarandama daugiausia šilumos mūriniuose, blokiniuose ar mediniuose pastatuose.

Neretai statydami sandarius (žiemą šiltus) namus statybininkai sienas apgaubia izoliacinėmis dangomis, padarančiomis namą panašų į polietileno maišą, kuriame nėra kuo kvėpuoti. Monolitiniuose molbetonio pastatuose to nėra.

Molio betono sienos su organiniais užpildais nėra sunkios, todėl galima įrengti stulpinius ar polinius 30 cm storio pamatus. Tokių pastatų perdangos daugiausia medinės. Gali būti ir gelžbetonio, tačiau tuomet statomos karkasinės namo sienos.

Apdaila - skonio reikalas. Galima apkalti medinėmis ar plastikinėmis lentelėmis, tinkuoti, tačiau kai kuriais atvejais galima apsigyventi pastatuose ir be lauko apdailos. Šiluminės ir konstrukcijos savybės tam tinkamos.

Monolitinių namo sienų statyba yra paprasta. Užtenka vieno išmanančio žmogaus, o kiti gali būti pagalbininkai. Tokioje statyboje gali dalyvauti visi šeimos nariai, taip pat talkininkai kaimynai. Čia veiklos atsiranda net ir vaikams. Paprastos ir kol kas nebrangios medžiagos: pjuvenos, drožlės, spaliai, molis, armavimui naudojamos medienos atraižos ir kt. Tik, kaip įsitikinau, ne vienam sunku patikėti, kad iš tokių medžiagų, gamybos atliekų galima pastatyti šiltas namo sienas.

Vidines namo sienas ir pertvaras patartina mūryti iš plytų.

Sienas geriausia statyti pavasarį ir vasarą, kad iki žiemos pradžiūtų. Žiemos šaltis iš tokių sienų taip pat gerai “ištraukia” drėgmę, todėl pageidautina, kad pastatas, uždengus stogą, per žiemą pastovėtų be apdailos. Per šį laikotarpį, pastatui džiūstant, aprimsta ir pastato sienų deformacijos.

Molis geriausiai tinka peršaldytas per žiemą. Betono mišiniui maišyti tinkamiausia 200-250 l elektrinė betono maišyklė. Paprasčiausi klojiniai - perkeliami, iš medinių lentų.

Daugiau nei 30 metų dalyvauju statant monolitinius pastatus iš pjuvenų betono. Sukaupta patirtis leidžia atsakingai teigti, kad ir naujų technologijų ekologiški pastatai priimtini ir patikimi mūsų sąlygomis.

www.klaipeda.daily.lt
Jonas Juravičius
Inžinierius statybininkas