Medienos kenkėjai grybai

Pagrindiniai medienos puvimo sukėlėjai yra medieną ardantieji grybai. Kaip ir visi kiti grybai, jie yra gyvi organizmai, kurie maitinasi, auga ir dauginasi. Grybai yra žemesnieji augalai, neturintieji chlorofilo, todėl jie negali gamintis organinių medžiagų patys. Taigi jie maitinasi gatavomis organinėmis medžiagomis (gyva arba negyva mediena). Grybai dauginasi sporomis, kurių dažniausiai atsivežama iš miško kartu su mediena. Sporos būna labai mažos 0,001-0,005 mm ir lengvos, paprasta akimi nematomos. Patekusios ant medienos ir radusios palankias temperatūros bei drėgmės sąlygas - temperatūrą (ne žemesnę kaip 10°C) ir drėgmę (ne mažesnę kaip 20 proc.), sporos pradeda dygti ir sudaro hifus (laidus). Tam tikrų fermentų pagalba ardydami ląstelių apvalkalėliuose esantį ligniną ir celiuliozę bei naudodami juo savo maistui hifai skverbiasi toliau į medieną. Taip plisdami skersai ir išilgai medienos skaidulų, greitai dauginasi ir sudaro grybieną.

Subrendusi grybiena išaugina vaisiakūnį, kuriame susidaro sporos. Sporos oro srovių pagalba nesunkiai išnešiojamos dideliais atstumais. Medieną ardančių grybų yra labai daug rūšių, vienas nuo kito jie skiriasi savo grybiena, vaisiakūniais, spalva, bei skirtingu poveikiu medienai. Pagal medienos ardymo pobūdį skiriamos dvi pagrindinės grybų rūšys: 1) celiuliozę ardantieji ir 2) ligniną ardantieji. Pirmieji skaldydami celiuliozę ir hemiceliuliozę ir naudodami ją savo maitinimuisi destrukciškai suardo medieną. Antrieji skaldydami ir ligniną ir celiuliozę sukelia korozinį medienos puvimą. Čia paminėsime dažniausiai sutinkamus grybus. Vienas pavojingiausių grybų – trobagrybis (lot. Serpula Lacrymans), kurio pirmieji požymiai yra geltonas ar rožinis pūkelis. Vėliau pasirodo balta, puri kartais su gelsvomis ar rožine kreminėmis dėmelėmis vatos pavidalo grybiena, galiausiai virstanti raukšlėta pilka plėvele. Šis grybas plinta ypač sparčiai, per dieną grybiena gali paaugti iki kelių centimetrų. Skirtingai nuo kitų naminių grybų, tikrasis namų grybas gali naikinti ir sausą medieną.

Drėgna mediena jam reikalinga tik tol, kol įsitvirtina, o paskui jis pats išskiria vandenį. Jis naikina tiek spygliuočių, tiek ir lapuočių medieną, taip pat odos dirbinius, kilimus, aliejiniais dažais dažytus paveikslus ir kt.organines medžiagas. Neapdorotą medieną puola ir baltasis namo grybas (lot. Poria Vaporaria), kurio grybiena baltos spalvos panaši į vatą, su atsišakojusiomis apvaliomis, pūkuotomis 4-6 mm virvelėmis. Vaisiakūnis būna stipriai priaugęs prie medienos ir panašus į išakijusią pagalvėlę. Baltasis namo grybas dažniausiai randamas rūsiuose, drėgnose patalpose, palėpių konstrukcijose, perdengimuose, jis naikina miške perlaikytą ir įdrėkusią medieną. Rūsio grybas (lot. Coniophora Puteana) savo žalingumu nedaug ką tenusileidžia tikrajam bei baltajam namų grybams. Rūsiagrybio grybiena palyginti silpnai išsiplėtojusi, dažnai esti švelnių, plonų plėvelių pavidalo. Šio grybo micelis dažniausiai būna be laidų. Vaisiakūnis iš pradžių esti balsvas, vėliau pasidaro tamsiai rudas su baltais pakraščiais. Viršutinė vaisiakūnio dalis dažniausiai lygi, vietomis silpnai banguota. Plinta lėčiau, nei trobagrybis, bet yra ne mažiau žalingas. Rūsio grybą su pjautine mediena taip pat parsivežame iš miško. Pušies mėlynasis grybas yra mažiau pavojingas nei aukščiau paminėti, bet sukelia estetinių problemų: neapdorotos pušinės dailylentės, kurios dažnai naudojamos interjere ar eksterjere, labai sparčiai nusidažo mėlynai. Jei nukirsta pušis neimpregnuojama, minėtas grybas pažeidžia medienos paviršių: jis pasidaro lyg kempinė. Turbūt nė neabejojate, kad tokia „kempinė“ sutraukia ypač daug drėgmės.

Labai greitai mediena ima pūti. Medžio pelėsius sukeliantys grybai neardo medienos, tačiau pakeičia medienos spalvą, ją nuspalvina. Tai yra rimtas estetinis trūkumas. Pelėsis taip pat gali būti labai pavojingas žmogaus sveikatai, kadangi į aplinką išskiria toksines (kai kurie net kancerogenines) medžiagas. Medienai taip pat kenkia ir bakterijos, kurios keičia medienos sudėtį, todėl keičiasi jos spalva bei mechaninės savybės.