Visą butą apšildo tik židiniu

Tytuvėniškė Dalia Pranaitienė visą butą apšildo tik židiniu. Centralizuoto šildymo atsisakyti jai pavyko palankiai susiklosčius aplinkybėms, o daugiabutyje įsirengti židinį nedraudžiama.

Iki židinio ėjo ilgai

"Prieš 7-8 metus buvo neaišku, kas bus su Tytuvėnų katiline, svarstyta, gal jos nebebus, gal prijungs prie Kelmės? Kaip šildytis, reikėjo spręsti patiems daugiabučių gyventojams - gal statytis bendrą katilinę, gal atsijungti?“ - prisiminė ponia Dalia.

Centralizuoto šildymo moteris atsisakė ilgai nesvarsčiusi, atliko tokiu atveju būtiną formalumą - gavo kaimynų sutikimą. Katilinei perėjus Kelmės žinion, atsijungti nebebuvo leidžiama.

Iš pradžių moteris galvojo įsirengti dujinį šildymo katilą. Kol ieškojo išeities (ją ribojo ir finansinės galimybės), ketverius metus šildėsi elektriniais radiatoriais. Elektros sunaudodavo daug. Nors elektros kilovatvalandė tuomet buvo pigesnė, tačiau taip šildytis buvo nepatogu - prisišildyti reikėdavo kiekvieną patalpą, kurioje būdavo.
 

"Apsisprendžiau įsirengti tvarkingą katilinę. Gyvenu pirmame aukšte, po butu buvo vietos šildymo katilui. Darbams pasikviečiau šiauliečius specialistus. Apžiūrėjo, paskaičiavo: kainuos 20 000 litų. Viešpatie, tada mano butas tiek kainavo“, - pasakojo ponia Dalia.

Pradėjo galvoti apie židinį, sužinojo, kas jį turi Tytuvėnuose, pas žmones įsiprašė į svečius. Židinių meistrų kaina moteriai buvo priimtina - 8000 litų.

Iš svetainėje įrengto židinio šiluma per ortakius sklinda į miegamąjį, darbo kambarį ir vonią. Virtuvė prišyla nuo svetainės.

"Nusiperku dvi mašinas malkų už pusantro tūkstančio litų ir metams užtenka. Bet židinį kuriu jau rugsėjį, prasidėjus pirmai darganai. Netaupau ir vėsesnį pavasarį. Paskaičiavau, kad šildymui išleidžiu iki dviejų šimtų litų. Pabrangus centralizuotai šilumai, už savo butą mokėčiau apie 500-600 litų“, - palygino moteris